Tyliai mėnulis lopšinę dainuoja, žvaigždės tau švelniai akytes bučiuoja ir nešdami naktį ant savo delnų žvaigždynai tau linki saldžiausių sapnų..

Sumigo varlytės, sumigo ežiai, barsukas ir meškinas miega graziai. Žiema glosto juos pirštinėm baltom. Vežioja per sapną rogutėm greitom..

Tu jau giliam sapne, na o aš svajoju apie tave.. Apie tavųjų rankų švelnumą, Apie tavo žodžių švelnių tikrumą, Apie ištikimybę, pasitikėjimą, Apie tytą jausmą, kurį tau jaučiu, Apie savo meilę tau, juk tu žinai, Koks man brangus esi..

Nelauki nakties, ji jau čia pat, Tu jos nebijok, ji elgsis taip pat. Ji ryte pradinks kartu su tamsa, Jos atvaizdas dings kaip ryto rasa.. Labanaktukas!

Miega mažos žvaigždutės. Aš miegot irgi einu.. Tad linkiu tau saldžiausiu Ir miegokim kartu..

Jau atėjusi šalta naktis, Tau tikrai LABANAKT pasakys. Aš noriu prisidėti tuo pačiu Ir Tau linkiu SALDŽIŲ SAPNŲ!!

Suprantu, kad jau saulutė nusileido. Suprantu, kad šiandien pavargai. Tik nesuprantu aš, kaip gali ramiai miegoti, kai kažkam labanaktis nepasakei. LABANAKT!

Tapu tapu eina meškinas be batų, tau jis neša baltą laišką, parašytą meilės laišką – Labanaktukas

Tuk tuk.. kas ten.. tai tavo angeliukas, kuris pamiršo pasakyti labanaktukas

Ateik.. kaip ateina tyliai sapnai, Paliesk mane, kaip paliečia dangus, Priglausk savas lūpas prie manųjų, Pajusk koks bučinys saldus.. Saldžių sapnų..