Ta svajonė, kur buvo manyje. Kur padėjo gyvent Svajot ir mylėt Tave – Jos nebėra… Užglaistei savą neapykantą man, Už tai, ką jutau, Būdama šalia Myliu Tave, Giliai viduje…

Kam mylėti jei meilė skausminga Kam mylėti jei ji tik kančia, Kam man jausti tą jausmą aistringą Jei tik ašaras lieju slapčia…

Leisk paliesti tavo lupas Man paskutinį kartą, Leisk ištarti tyliai Man tavo vardą, Leisk padovanoti Akimirką tau paskutinę, Kuria man prisiminus skaudės krutinę.

Nori žinoti, kodėl aš pavydžiu? Viena iš priežasčių yra ta, jog aš bijau. Beprotiškai bijau, kad gali bučiuoti ne mane. Sakyti, jog myli, bet ne man. Džiaugtis ir liūdėti, bet ne kartu su manim. Bijau, kad už rankos gali laikyti ne mane. Pamatyti tave kitos glėbyje. Bijau, kad tavo meilės žodeliai bus ištarti ne man. Bijau, nes esi man per daug brangus.

Tikėjau bučiniais ir žodžiais Tikėjau meile aš tada, Bet niekad, niekad netikėjau, Kad liksiu skaudžei apgauta.

Mes išsiskirsim ir daugiau nesusitiksim, kad patikai tu man ne paslaptis. Per daug karštai turbūt mylėjau galvojau ištisas dienas naktis. O meilė kaip gražiai ji skamba bet mano širdyje tuščia vieta, tu pasirodei mano gyvenime trumpam ir vėl dingai kaip tas šešėlis tamsoje. Kad myliu tave nepaslaptis. Gal nepatiko mano vardas, liūdnas juokas. Gal nemokėjo plakti dėl tavęs širdis.

Ko tu klausi ? Prašai neliūdėti ? Kam ieškai kas dingo seniai ? Juk tu pats man neleidai mylėti, O dabar vėl kažko atėjai…

Pati aš širdį sudraskiau…nes puse atiduot norėjau tau… Mylėjau, laukiau, sapnavau. Kaip ir tikėjaus be tavęs likau…..

Tu nerašyk daugiau žinučių… nevargink rankų savo… daugiau nešauk manęs vardu… nes aš jau nebe tavo…

Viskas…aš tave praradau viskas…nebus jau nieko daugiau išėjai, palikai ir iskaudinai išėjai nepasakes sudie… palikai tik skausmą ir ašaras palikai man žaizdas širdi juk daviau aš tau meilę ir šilumą tai kodėl gi mane palikai? dovanojau tau savo širdy… …kaip matau, tau to buvo mažai.