Kaip greitai bega laikas, tarytum upe lektu i marias. Kaip gera prisimint ir isgyventi kartu praleistas vasaros dienas.

Mylek kol austa rytas, Kol teka spindinti ausra Kol rausvos rozes nenuvyto Kol sirdis meiles kupina!

Fantazija beribe nunes mane toli, Ten, kur saulute sviecia,Ten kur visi geri!Tave uz rankos svelniai paimsiu as kartu, kad cia nebutu liudna ir truputi baisu.

Sa! Tyliai! ar jauti? as svelniai lyzteliu tavo kakla, virpanciomis rankomis glostau tavo kuna, jauti mane? mano alsavima, buvima salia…

Paprasysiu pas zylute, kad nuskristu pas tave ir nunestu tau zinute, pabuciuotu uz mane…;*

Galbut likimas taip norejo, kad leido mums susipazint. Tas pats likimas ir parodys – gyvent myleti ar issiskirt.

Jei galeciau buti bet kas, noreciau buti asara tavo akyse, gyvenciau ant tavo zanduko ir mirciau ant tavo lupu.

Tavo akys ikaitina,o zvilgsnis varo is proto…As beprotiskai noreciau nulaizyti karsta sokolada nuo tavo lupu ir atvesint musu kunus sampano vonioje…;)

Snaiges plevena vejyje,stingsta nuo salcio sirdis,kas atgaivins ir susildys,tam ledo geles prazys:)*

Auksas ir sidabras tai puiki pora,bet uz viska man grazesne tavo sypsena:)***