Matau, kaip lietaus lašeliai bučiuoja stiklą.. Noriu, kad ir tu taip bučiuotum mane..

Kas rašo pradžioj, tam trūksta galvoj, Kas rašo vidury, tas turi tave širdy, Kas raso gale, tas myli tave! Vaje..

Noriu mylėt karštai ir aistringai.. Noriu svajoti giliai ir svajingai.. Noriu tavęs, tavo lupų karštų.. Noriu bučiuoti ir sakyti Myliu..

Juk nepaneigsi, kad meilė yra.. Nepaneigsi, kad tai svajonė tikra.. Kurią galima pajusti vieną kartą širdyje.. Tuomet brangink tą laimę, Ir nepaleisk iš savo širdies.. Kol Ji plaks neprarasdama vilties..

Gyvenu dėl tavęs, gyvenu, nes myliu tave už viską pasaulyje nenoriu tavęs prarasti. Nors šie žodžiai nieko nepasako, bet mano lūpos tau tai pasakys, kad myliu tave ir mylėsiu!

Jei nori gyventi – atsigerk šilo žemuogių kvapo, sapnuoki švelnius saulėlydžius, klaysykis žemės tylos ir ieškoki žmogaus savyje.. jei nori mylėti – nevartyk pageltusių tomų puslapių, neskaičiuok ramunės žiedlapių, jie meilės tau neatneš.. Jei nori gyventi ir mylėti – būk pati savimi..

Norėčiau eit i ateitį su Tavimi kartu, Ir prisiglaudus prie Tavęs sutikt kiekvieną rytą! Norėčiau būt gražiausiu žiedeliu – Aistros lašais ir Meile nusagstytu..

Gražiausią perlą susirask gelmėj, tegu nenuneša jo bangos rūsčios. Tegu nesako nieks, kad meilė tik svaja, tu netikėk, kad visos kriauklės tuščios..

Svajoju tik apie tave, mano meile.. Tos viltys, tie troškimai tik apie tave. Negalėčiau be tavęs. Tada ir dangus būtų visada apsiniaukęs. Ir saulė nebešviestų taip skaisčiai. Tu lyg vanduo, reikalingas kiekvienam, kad išgyventų.. Bet šiuo metu tu reikalingas man.. Tu lyg beribė jūra, kurioje plaukiotų visos pasaulio žuvys.. Bet šiuo metu aš vienintelė žuvelė, norinti plaukioti tavyje.....

Guliu aš lovoj sau šiltai,  Bet liūdna man labai labai Noriu apkabint kažką, O to kažko nėra šalia..  Kaip noriu pabučiuot aš jį,  Bet jis labai labai toli  Jeigu būtų jis šalia  Nepaleisciau niekada..