Ar Tu zinai kaip as jauciuos blogai, kodel man nesiseka taip, kodel as vienas visalaik, kodel manes nemyli taip kaip as myliu tave labai!!!?

Myledami gerimes vien savo paciu sukurtomis iliuzijomis…

Atsalo ant stalo kava, Uzmigo man meile visa, Mano sirdis dziaugsis ir dainuos, bet niekas to nesuzinos…

Jei pazvelgsiu as aukstyn i tavo dangu, jei silta zvaigzde nukris ant mano ranku, jos keista viltis pateiks man vilti, jog turiu surasti kelia i tavo sirdi:)

Atejus rudeniui saltam, sustingo laikas trumpam, upes teka vis ramesnes, sirdys tampa vis siltesnes…

Kartais mintimis i rytoju vaziuoju, kartais kaip vaikas kvailioju, kartais tavo varda sapnuoju, kartais tavo zvilgsni medzioju…

Vakaras – tai metas kada viskas nurimsta ir apsigobia meiles skraiste, tada isimylejusios sielos skuba viena pas kita, kad galetu dziaugtis begaline meile..

Man nereikia krintančio lietaus, man nereikia žvaigždžių, spindinčio dangaus.. Man tik reikia, kad nakčia tu galvotum apie mane..

Meile lyg karas – lengva pradet, sunku baigt, neimanoma pamirst…

Pazvelk i dangu ten sianakt daug zvaigzdziu. Gal pamatysi ten mane, as ten esu tarp ju. Tiesiog as ieskau ten Taves, nes noriu rast geru draugu…