Mirkt akytę – duok rankytę.. Pabučiuosiu tau aš ją.. Noriu švelniai apkabinti.. Ir pabust šalia tavęs.. Taip arti jog tu pajustum.. Mano širdį plakant tau.. Tau vienam!

Jeigu, o jeigu mėnulis kalbėtų  Saulė girdėtų, o žvaigždės padėtų  Prašyčiau aš vieno mažiuko dalyko -  Gyvenimą visą prabūt su Tavim.

Tavo akys kaip gili jūra, Tavo plaukai lyg saulės spinduliai, prie tavęs pabuvus jaučiuos kaip rojuje, ir galiu pasakyt: Tik vieną aš Tave Myliu!

O kaip seniai pavydžiu aš visiems, Kurie tave kasdien matyti gali. Draugams, kaimynams, gatvėj sutiktiems, Net vieškeliui vingiuojančiam pro šalį. Tavęs pavydžiu vėjui ir laukams, Ir saulei kylančiai į žydrą dangų, Prie tavo namo žaidžiantiems vaikams, Alyvai žydinčiai po tavo langu. Pavydžiu toms, kurių nepamiršti, Kurioms kaip man esi tu reikalingas, Net dienai tai, kurios nebus. Tada...

Gali būti nesuprasi, gali būt, kad nepatiksiu, gali būt, kad nemilėsi, bet vistiek tu būsi mano mažas angeliukas

Kai tu esi šalia, aš jaučiuosi laiminga Aš jaučiu, kad ir tau, aš esu reikalinga.. Ta akimirka viskas išnyksta staiga, Net praeitis užsimiršta tada.. Tavo glėby aš jaučiuosi laiminga,  Aš jaučiu, kad ir tau, aš esu reikalinga.. Žodžių nereikia, akys viską pasako.. Tavo žvilgsnis nutolęs, bet man vis dar kartojęs,  Neužmiršiu jo niekad.. Tegul nors ir visas pasaulis sukyla,  Neleisiu...

Meilė mokinius kankina, Meilė dvejetus gamina. Mokytojai be širdies,- Nesupranta padėties!

Tavo žvilgsnis lyg angelo, Tavo balsas švelniausias, Tavo grožis prilygsta nefertitei, Tavo kūnas tobuliausias pasaulyje, Tavo plaukai lyg saulės spindulia

Myliu bet tyliu, Noriu kalbėt bet negaliu Matau tave ir atrodai lyg angelas Noriu bučiuot, apkabint bet negaliu.

Aš siunčiu tau angeliuką, Gražų švelnų mažuliuką, Kad globotų jis tave Rytą, dieną, vakare..