Pavydžiu lietuj – jis tave būčiuoja, pavydžiu sapnui, lankančiam tave.. sutikčiau amžiams pasiverst į rūką, kad vieną kart paskęsčiau tavyje..

Kai naktis tokia šalta, o joje aš užmigti negaliu, man taip noris, kad būtum šalia ir apkabintum stipriai mane.. bet dėja aš negaliu, nes nežinau kur gi tu.. man taip reikia tų lūpų, kuriomis tiek kartų sakei Myliu..

Myliu tave – kad kekvieną rytą, man sakai “Myliu tave”. Myliu tave – kad nepamiršti. Myliu tave – kad būni šalia, kai man tavęs labiausiai reikia. Myliu tave – na galėčiau vardint ir vardint. Nes paskayti kaip tave myliu neužtektų nei tūkstančio žodžių. Tik žinok, kad ir kas bebūtų, visada tupėsi mano širdelėje.

Su tavim meilė gimė širdyje, Su tavim ji buvo visada šalia. Su tavim ją troškau jausti visada. Su tavim ją kūriau ateityje..

Nuo meilės niekur nepabėgsi, Jinai Tave visur pavys. Ją lyg perkūniją ir giesmę, Lyg potvynį girdėsi vis..

Širdis širdžiai širdį dovanoja, Širdis širdžiai atsiduoda, Širdis prašo, kad širdį širdyje laikytų, Širdis širdies neapviltų..

Meilė būna švelni, meilė būna skaudi. Kartais ji guodžia, kartais ji žeidžia. Meile galima pasikliauti ar nusivilti, Bet be meilės jaučiamės nereikalingi.

Kodėl rašau tau šį laiškelį? Kodėl taip širdžiai neramu? Todėl, kad meilė tai padarė! Todėl, kad tik TAVE myliu.

Aš matau tave savo sapnuose, Tu esi mano mintyse. Sunku negalvot apie tave Kai mane užvaldęs esi.. Ir žydromis akimis žvelgi.

Negalvok, kad aš juokauju ar tiktai eiles kuriu. Ne! Aš noriu Tau įrodyt, kad tikrai Tave myliu!