Išsiskiriant širdį nudiegia Jauni trumpam susitinkam. O vakaro saulė - Ant bėgių … Kaip tikslas, Kuriuo gyveni. Taip noris gyventi pasauly, Ilgėtis, į mylimą lėkt Skubėti nuo saulės į saulę skubėti Ir … Jos nepasiekt.

Juos regime, kada ramu ir saulė žiba. O kad galečiau aš tikėt, neabejoti, Jog mylimas esu ,- nereikia man bijoti Tos veidmainystės, kur ne sykį aš patyriau, Ir tų nudžiugtum gal pajutus meilę tyrą.

Kaip dažnai mus vadina išdykėliais Kaip dažnai mus vadina keistais. O mes bėgam keliais, bėgam kryžkelėm Ir vadinam viens kita draugais.

Kur tu miela ..? Praverk šią naktį gryčią Surask ta pačią žvaigždę ant dangaus. Gal aš ten tavo pamatyčiau Blausiom akim užgęstančio žmogaus.

Leista mylėti – tik neilgai Leista bučiuoti, tik atsargiai Leista naudotis meilės jausmais Bet tik su vienu, o ne su visais.

Linkiu Tau iš tūkstančio žvaigždžių Viena pačia ryškiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio ašarų Viena pačia saldžiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio bučinių Vieną patį karščiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio naktų Viena pačia ilgiausią.

Naktis ! Sidabro į marias pripylė Lyg pat akiračio Mėnulio takas Kaip jūros bangos tavo žodžiai Ir mano širdis menesienoj plakas Aš juos renku, Aš noriu juos atminti Tegul jie mano būtyje gyvena Juk tu gali išeit, Kitiems juos išdalint Gal ir niekados nebusi mano Man šie žodžiai liks Aš jais tikėsiu Juose keistu iliuzijų ieškosiu Jei tu užmirši juos Ar prisimint noresi Ateik aš juos tau...

Nebijok žaizdų – jos užgyja Nebijok skausmų …- jie praeina Nebijok mirties – ji neišvengiama. Nebijok meilės, ji būtina. Netgi usnys žydi, kvepia Patikėk moku būt gera. Susapnuok mane švelnia ir gražia Gal tokios ir tikrovėj nera. Netgi akmenis lietus pratašo Aš stipri ir kantri, patikėk Ir išsaugok gerumo nors laša O tada jau praeik arba mylėk.

Prabėgs vaikystė ir jaunystė, Pralėks ir metai mūs jauni, Bet mes ilgam išliksim dviese, Ir nepaliksim praeity. Prabėgs pavasariai saulėti Ir vasaros žydės baltai, Pralėks ir rudenys audringi. žiemužė mus apklos šiltai. Tegul tik šviesios ramios svajos Te lanko mus, kol mes šalia.

Su gandrais ir su lapais kartu Išėjai tu tada išėjai Išėjai tu nakčia, išėjai paslapčia Nežinau, kur ieškoti tavęs. Ir paklausiau aš tyliai gandrų Ir paklausiau aš tyliai klevų Gal matė gandrai, gal regėjo klevai Vėlų rudenį, kai tu išėjai. Ir atsakė man tyliai gandrai, Sušlamėjo man tyliai klevai Juk jinai taip arti, juk ji tavo širdy Tai kam ieškai tu jos taip toli Vai aš eisiu,...