Tu suprasi kas tai yra laimė, Kas yra džiaugsmas, šypsena. Žinok, kad žmogui reikalinga meilė, Kaip draugas, kuris oras ir daina. Tad džiaukis nesugrįžtančia jaunyste, Laikykis laimę rankoje tvirtai. Ir meilę saugok, nes ji tik vienakart Pražysta – ir amžinai.

Šlama mirusio rudenio lapais Skudurėliai laiškų padegtų, Ir lyg šaukia kažkas iš anapus Nubolavusių ievom naktų. Gal iš viso nebuvo gyventa? Gal tik sapną akių melynų - Menesienų sidabro prisemta Meilė sauganti langą menų ? Ir visur aš matau šita langą Užsimerkiu – sužiura jinai Ten matau aš nuskendusį dangų Ir save, nuskandintą tenai.

štai ir vėl mes kartu Tu žiuri , o aš tyliu.

Štai raktas nuo mano širdies. Pasinaudok juo, kol dar nepakeičiau spynos.

Yra kažkas ko laikas keist negali, Ko neuždengia užmaršties skara Ir tas kažkas vadinasi draugystė Jei ji švelni, tyra, gera …

Myliu tave, myliu labai, mylek mane, ir bus gerai

Yra pasauly žvaigždės trys,- Jaunystė, meilė ir mirtis Ir visos šitos žvaigždės trys Tave mielas drauge aplankys.

Pražydo, pasklido žiedai po laukus Ir pievas išpynė margai; Aš skinsiu, tau pinsiu rausvus vainikus, Žydėsi, kaip žydi laukai!

Draugas – tai kažkas kas pažysta dainą tavo širdyje ir gali ją paniūniuoti, jei staiga pamiršti žodžius. Jis vienintelis žmogus galintis nurodyti tavo klaidas, ir turintis pakankamai proto to nedaryti. Tikras draugas supranta tave be žodžių, o jo tylėjimas mielesnis už gražiausią muziką. Turėti tokį draugą taip svarbu, kaip dykumoje gurkštelti vandens, tačiau rasti, sunkiau nei pasiekti...

Net jei mus tūkstančiai mylių skirtų, džiaugiuosi,kad tave pažįstu. Nes žmogų kaip tu pamiršt sudėtinga, galbūt dėl to, kad esi kažkuo ypatingas..