Sidabrinės snaigės krenta jau ant delno, Pūgos atneša tau mano nuoširdžius žodžius. Ir Kalėdų Senis sako: “Labas mielas,drauge. Atnešiau tau maišą dovanų.” Ak, Kalėdos! Ak, Naujieji! Ir draugai mieli šalia - Gera man Jus apkabinti, Meilės bučinius dalinti, Švelnų žodį Jums ištart, Švelniai švelniai prisiglaust. SU ARTĖJANČIOM ŠVENTĖM!

Tvarte žiurkės rengia puotą: Girtas zuikis graužia šluotą, Vilkas šerą miške ėda, Visiems gera, nes Kalėdos!!!

Jau metai keičias, naujos dienos švinta, Nauji darbai vėl beldžias į duris. Te laimė, džiaugsmas, šviesios mintys Aplanko Jus Šventų Kalėdų dienomis, Te švenčių snaigė spindinti, puri Į Jūsų šypsančias akis įkris…

Kai puošnios snaigės krenta žemyn tyliai Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru, Laimingi būkite šv. Kalėdų proga Laimingi būkit per Naujus Metus!

Pažvelk pro langą – visur balta Širdelę spaudžia, nes man šalta Norėčiau būt Tavo glėby Sušildytum mane nakty Kviečiu Tave Kalėdų naktį Apsilankyk padovanok man Pačią gražiausią naktį!

Te pražysta Šv. Kalėdų rytą Stebuklingos snaigės ant langų, Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu…

Sušilkim prie žmogiškumo – Šv. Kalėdų laužo Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi. Ir šilumos, lyg duonos atsikandę, Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni.

Seni ištirps lyg vandeny, Ateis Kalėdos, Nauji ateis – ir girs, ir teis, Ir skausmo bus, ir džiaugsmo bus, Ir vis tik laikas – nuostabus…

Ne sniego pūkas leidžiasi žemėn, Ne balti obelų žiedai – Tai angelai Kalėdų naktį, Pragydo žemėj nelauktai! Vaikeliui gimusiam aukojam Kilniausius jausmus mūsų širdžių, Tautos kančias po kojom klojam – Išgirski balsą prispaustų.

Lai krinta laimė snaigėm iš dangaus Tą mielą Kūčių naktį šventą. Te nesibaigia džiaugsmas Jums gyvenimo brangaus Ir nepalūžkit, jeigu Nuoskaudas patirt bus lemta.