Tylią tylią nakty Gimęs kūdikėlis, iš Marijos glėbio tiesia rankeles. Mintimis nuskrisiu aš prie prakartėlės, Atiduosiu Jėzui dovanas kuklias Trokštančią mylėti ir nenusidėti, Trapią savo širdį ir aukų gėles.

Kai Kūčiukai jau šalti ir visi visi girti, Santaklauso nenuvilk ir šiandien nenusimink, Kad mėsos šiandien negausi, Bet už tat pasmaližiausi. Jei nemegsti saldumynų tai išgerk raudono vyno, Gal apsvaigsi truputuką, gal išgersi dar stikliuką. Tik per daug neprisigerk ir eglutės nenuversk.. Su Kūčiom..

Nuo kalėdų stalo senis neša apelsiną, Griebk už rankos jį. Tegu dovanas dalina! Ir dalinkime visi! Padovanok kalėdų rytą dovanėlę ir nereiks gaudyti senelio šalčio. Jis atneš dovanų ir į tavo namus. Linksmų švenčių!

Ištirpo žvakių liepsnose, Širdžių ledai ir šaltas laiko gruodas. Ir vėl nušvito mūsų širdyse Vilties ugnis lyg pranašas paguodos. Ramybės kūčių vakarą.

Jei likimas uždėjo tau ant širdies kryželį +, Uždėk tikėjimo brukšniuką – turėsi žvaigždelę *. Jei gyvenimas nubrėžė tau aštrų minusą -, Padėk svajonių spinduliuką – turėsi pliusiuką +. Jei piktas angelas suplėšė paskutinę viltį, Surinki skutelius, iš jų užkurki laužą ir turėsi kur sušilti…

Kokia tyli Šventų Kalėdų šventė Užsnūdus žemė sniego pataluos Virš žemės skaisčios žvaigždės pasilenkę Užmigusiam lopšinę uždainuos

Per baltą krištolinį taką Su sauja meilės ir vilties Lai priklaupia prie židinio Kalėdos Ir teišpildo troškimus širdies.

Kalėdos – tai stebuklų metas, Kai žvaigždės pildo troškimus, Kai norai būna mums pavaldūs, Ir džiaugsmas užgožia vargus.

Te baltą Kalėdų vakarą Jūsų širdyse suvirpa meilė, sieloje įsiplieskia džiaugsmas, o protą sujaukia Kalėdinis stebuklas…

Būkit laimingi ne tik šią Kalėdų naktį, bet visada telanko Jus tik laimė, jei nedidelė, tai nors maža, kaip žiburėlis pūgos naktį, ir tikra tikra.