Eglė, sniegas ir lemputės, Kalakutas ir šakutės, Tortas, žvakės, skrandžio bėdos, Visa tai yra Kalėdos!

Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis, Pražydo ant langų ledinės baltos rožės. O širdys virpa -tai Kalėdų ilgesys… Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy.

Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim, Kas buvo, ką rytoj likimas duos. Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį - Juk reikia mūsų sielai atgaivos.

Už lango lėtą šokį šoka baltos snaigės, Laukuos aplink balta balta tyla. Ateina lauktos Šventosios Kalėdos, Į širdį tyliai beldžias ramuma.

Per Kalėdas visa gausi šeima Į vieną gražų būrį susibėga. Ir nesvarbu, kad šalta, kad žiema, Kad tyliai žemė po žvaigždynais miega…

Kalėdų šventės nuskamba varpais, Kaip visos šventės jos ateis ir vėl praeis. Lai linksmos būna jos! Na, o Naujais Turtingi būkite idėjom ir darbais.

Uždekime žvakes ir tyliai prisilieskim Prie Švento Kūčių stalo vakare. Be pykčio, be skriaudos Su tyluma susėskim Ir taip kaskart, kasdien ir visados. Tesklinda šiluma Ir į kasdienę būtį Ateidami visi – savi ir svetimi, Uždekime širdy po šventinę žvakutę, Pasidalindami šviesa ir ugnimi.

Pažvelkit pro langą į pasaulį baltą, Uždekite žvakelę širdžiai ir akims, Atminkite vaikelį – mažą ir nekaltą Kuris šį rytą mums visiems užgims!

Spindėkite širdies šviesa žvakutės, Eglute puoškis šventiniais žiedais. Tegu žaisliukuos džiaugsmas, laimė supas, Kalėdų šventės niekad nesibaigs.

Tu, pažiūrėk, už lango sninga švelnumu Ir apkabinęs save, savo draugą, nusišypsok. Tu, negailėk švelnumo paukščiui mažam Ir pastebėjęs žvaigždę danguj, kam nors dovanok. Ir jeigu tau šiandien liūdna, būk geras, neliūdėk, Savo svajonę, laimę likimui patikėk..