Žydi rožės, Žydi tulpės, Noris būt šalia tavęs, Sveikinsiu tave mamyte, Su pavasario diena!

Mamytei žibuoklių priskinsiu, Parbėgsiu namo takeliu Ir garsiai garsiai ištarsiu, Kad aš ją begalo myliu..

Mamyte ar tu žinai kaip man širdį skauda, kad esu taip toli nuo tavęs. Esu viena ir atrodo nereikalinga, palikai mane vieną ir niekada nesugrįšti pas mane, bet žinok, kad esi man brangiausia visame pasaulyje ir myliu tave iš visos širdies. Dėkoju, kad padėjai man ir užauginai mane myliu..

Dėkoju Tau Mama, Kad Tu išmokei Mylėti namus, Gerbti žmones, Ačiū Tau už tai, kad Tu visada pajunti, kai mums sunku, Pirmoji skubi padėti, ir gražini norą ir jėgas gyventi..

Ačiū Tau Mama už Meilę ir naktis bemieges, Už svelnumą rankų, virpesį širdies, Visada man būsi kaip gražiausias žiedas, Gėrio ir kantrybės, Džiaugsmo ir vilties..

Mama ar tu man davei gyvybę? Mama ar išmokei mane pirmo žodžio? Mama ar tu davei man savo meilę, šilumą ir begailį džiaugsmą..

Mama, geriausias žmogus pasauly, Mama, tai meilė stipri. Mama, tai švelniausias žodelis, Kurį aš ištarti galiu.

Mama, miela Mama, Tu kaip rasos lašelis. Spindintis saulės spinduliuose. Mama, miela Mama, Tu kaip tyras vanduo. Kuris teka gražiausia mano gyvenimo upe. Mama, miela Mama, Tu mane atvedei į šį patį gražiausią kelią, Kuriuo aš einu. Tu mane supratai kai man buvo labai sunku, Dėkoju tau už tai. Ačiū Ačiū Ačiū! Mama, miela Mama, Tu mane atvedei į gražiausią vietą, Kurią aš prisiminsiu visą...

Išmokei tu mane dėlioti šventą kryžių Ir palydėjai iš margų lankų. Dabar, kai spusteli čia juodos valandos sugrįžę, O, mama! Be Tavęs sunku, sunku.

Meilė mamai pats tyriausias jausmas todėl ir myliu.. Mama toks galingas žodis suteikiantis gyvenimą.. Gyvenimas nueitas tavo kelias, iš kurio negrįžtamai mes pasitrauksim.. Bet prieš pasitraukdami mes pamąstykim ar viską padarėme gerai, gal laiko dar yra klaidoms toms ištaisyti, o gal jas ištaisys kiti? Tad gal gyvenkime taip, kad nereikėtų nieko taisyti nei tau, nei kitiems..