Meilė – stipresnė už mirtį ir mirties baimę. Tik ja, tik meile laikosi ir eina į priekį gyvenimas.

Meilė – nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose

Kas myli ir netiki stebuklais – žuvęs.

Taip gera ir ramu. Taip gera, kaip ir buvo. Ačiū Tau! Taip vis dėl to, gera, kad esi. Kad ir ne su manimi, bet esi. Žinai, visada būsi manyje. Kad ir kas darėsi su manimi. Būna sunku, būna verkiu, Būna išeini ir nebegrįžti. Myyyliu Tave. Labai labai. Ilgiuos. Kad ir ištrūkai iš širdies..

Meilė – vienintelė aistra, nepripažįstanti nei praeities, nei dabarties.

Del Taves sita nesamone. Del Taves rasau. Juk tik del Taves gyvenu. Juk Taves pasiilgstu. Juk Taves nepaleidziu. Tu – issprudai. Isskridai. Nebematai. Nebejauti. Palieki. Su ironiska sypsena.. Palydziu Tave. Nes nenorejai. Nezinojai. Kad visa tai buvai – Tu. Bet Tu likai. Sirdyje. Ten istrigai. Bet. Man reikia Taves. Tai vel pajust.. As zinau. Be Taves – kitaip.. Kazkaip ne taip.. Bet velniop...

Negaliu pamiršti jausmo, Su tavim patirto džiaugsmo, Bet apgaulė suklaidino mus abu, Šaukiu naktim, šaukiu širdim, Aplink tylu, taip tylu.. Negaliu pakelti skausmo, To, kur mano sielą daužo, Negaliu tylėt ir būti be tavęs.. Nors dangų puošia pilnatis, Širdy naktis, gyli naktis.. Mylėk, mylėk mane, kokia esu, Mylėk, apgink nuo visų, Mylek, tau atsakysiu tuo pačiu, Mylek ir būkim kartu.. Nekenčiu...

O dabar apie Tave. Žydros akys, kaip visada Užlieja mane. Eina berniukas gatve. Toks švytintis, kaip visada. Nuo saulės išblyškę plaukai Kaip visad žavi mane. Toks didelis, o aš maža Toks mielas, kurio daugiau nėra. Pilnas to ko nėra Pas kitą galbūt viduje. berniokštis nusipelnė tiek Kiek pasaulyje nėra. Ir vien už tai, kad Jis Yra.

Meilė – amžinas dalykas, Meilė – sieja mus abu. Melė – stipriausia pasauly, Ir jos niekas negali nepakeist.

Aš mylėjau tave tau nežinant Tau nežinant tave aš myliu Mano meilė plati kaip žvaigždynas Kaip žydėjimas lauko gėlių Ar mylėjai mane nežinojau Ar mylėsi paklausti bijau Eisiu eisiu rugsėjui lašnojant Į tave kaip lyg šiolei ėjau Tylų vakarą rudenį pilką, Kai žvaigždės nuo šalčio virpės, Ves į kelią per tolimą ilgą Pasitiks ir per naktį lydės. Ir mylėsiu tave tau nežinant Meilė...