Meilė – tai žodis šventas, Meilė – galinga yra, Meilė nemiršta, ne… Meilė yra tavyje!!!

Prieblanda, aplink tyla… Tavo lūpos, jos jau čia… Prisiglaudžia, nuramina, Vėl užkaitina, vėsina… Tam nėra jokių ribų - Tai lyg jūra be krantų…

Meilė – tai mažytis paukštelis: per daug suspausi – mirs, per daug atleisi – išskris. Ką myli – paleisk. Sugrįš – bus tavo. O jei ne – tuomet tavo niekada ir nebuvo..

Pasaulis būtų per žiaurus, per daug klastingas ir klaikus, jei tarp gyvenimo audrų nebūtų meilės valandų.

Pražydo gėlės, Gamta atsigavo, Pamačiau tave, Ir širdis suprato. Nereik man kitų, merginų gražių, Man reik tavęs, noriu būti kartu.

Kažkas man pasidarė Tikriausiai aš sergu Nes vos tave pamačius Iš karto paraustu širdelė smarkiai plaka Ir seilės ima tyst Tave pašaukt norėčiau Bet negaliu išdrįst Buvau net poliklinikoj Del šitų sopulių Ir daktaras nustatė Kad aš tave myliu

Žinok kad meilė – auksinis perlas, Žinok kad meilė – ateitis, Žmogus be meilės – lyg aklas vergas, O jo gyvenimas tartum naktis.

Vėlyva meilė skaudina krūtinę… Dažnai apkartęs jos svaigus medus, dažnai jau ji trumpa ir paskutinė- o lauki, trokšti jos jaunatviškai godus. gaivina ji, šviežia žole padvelkus, ir net – pirmos – lakštingalą girdi…. Bet židiny ne tokios degios malkos ir nerimas - kaip kirmėlė širdy, kad meilės tai delčia, kad pilnatis pralaimi… Ta nuojauta - per dieną ir pernakt…. Gal...

Galiu priskinti lauko gėlių,bet tu gražiausia tarpe jų! Galiu įteikt tau kvepalų,bet svaigini kvapu savu! O šypsena ir švelnų balsą tavo aš širdyje ilgam turiu…

Ir gėlės, ir medžiai, Tau ošia tik meilė Kol kas ir manoji Tau meilė dar oš. Ji oš ir rytoj, Ir poryt ji dar oš, Bet Jei ją pamirši Tebūna savos Mūsų meilės prisiminimas gražus.