Myliu tave kaip bangos myli krantą, Kaip žiedas-kvapą, mėnulis-naktį, ruduo gi-saulę. Myliu tave aš taip, kaip garsas myli ausį, kaip spindulys, kad myli akį, plakimas-širdi, Aš taip myliu TAVE…

Tavo didelės akytės Nuolat mano mintyse, Tavo nuostabios lupytes Aš sapnuoju sapnuose:)

Daina susideda iš žodžių ir melodijos O meilė iš dviejų širdžių liepsnos Daina užpildo laiko tuštumą O meilė ? ilgesį Šviesos Daina – poezija ir gaidos O meilė – išsipildžiusi svaja Daina nuo laiko blunka, mainos Tikroji meilė – niekada.

Reikia man gabalėlio dangaus, To, kur randasi už debesies. Reikia mažo lašelio lietaus, Reikia tavo žydrųjų akių :*

Kai akys spindėjo,kaip saulė, O lūpos ištroško saldžių būčinių, Buvai Tu šalia- nuostabiausia pasauly, Aš tuom patikėt ligi šiol negaliu :*

Meilė – reiškia gyventi – ne būti: Kvatoti iš džiaugsmo per didelė liūtį, Lakstyt basikom per pusnis iki kelių Ir žinoti, jog būti geriau nebegali…

Daug kartu Tu mylėsi, Patiks Tau akys, lūpos, šypsena. Bet vieną kartą patikėsi, Kad jų tiek daug, o Meilė tik viena.

Kai tamsią naktį kris žvaigždutė Paimk į delną drąsiai ją, Nes vietoj jos bus ta širdutė, Kuri mylės ir trokš tavęs.

Amžinos meilės nėra. Net visų didžiausia aistra trunka kurį laiką. Ateina diena, kai ji pasibaigia ir gimsta nauja meilė. Kaip tik todėl meilė nemirtinga. Ji nuolat atgimsta. Aistra užgęsta, bet meilė lieka. Tad, tegul meilė, kurią tu jauti būna amžina. Ir tegul ji kas sekundę, kas minutę, kas valandą, stiprėja.

Tu eini per gyvenimą platų Ieškai meilės, saulėtų dienų Tau mylėt baltos obelys sako Nes tik mylint gyventi smagu