Leisk tau rankas šias išbučiuoti, Leisk, gražuole, tave karštai į lūpas pabučiuoti, Leisk, saulute mano, prieš visą Žemę ištart tau tą palaptingą, kerintį – myliu.

Nuprauskim pavargusias lūpas, akis, pabūkim jaunystės svajonių dvasia. Užgis mūsų žaizdos – pagis musų sielos, jei meile tikesim – ji bus mums gera.

Tu mylimas žmogus, niekas toks brangus, amžiais šitaip bus, nieks neatims tavęs niekad iš manęs. Tu perlas delnuose, auksas pūkuose, vėjas laukuose, man reikia tik tavęs, būk šalia manęs, kol širdis gyva..

Mylėk- kol širdis dar jauna, mylėk- kol ji dar meilės kupina. Mylėk- net jei įskaudins tave, mylėk- nes už meilę brangesnio nieko nėra..

Sako meile ateina pavasarį Sako žydi kartu su gėlėm, Aš linkiu kad ateitų ir žiemą Apsnigtom apsnigtom pakelėm…

Nuoširdžiai mylėti – vadinasi pamiršti save.

Atleisk, tik vieno teprašau, atleisk, nebekankink manęs daugiau. Atleisk, juk aš atsiprašiau, atleisk juk aš tik maldavau..

Myli tas, kuris tyli, Myli tas, kuris kenčia, O ne tas, kuris meluoja Ir beprotiškai bučiuoja!

Noriu suprasti, ką reiškia “MYLĖTI”? Noriu pažinti, o gal “NUSIDĖTI”? Trokštu pajusti tavąsias rankas, Ir nukeliauti su tavim į dausas

Gyvensi ir Tau patiks. Ne visos spalvos, ne visos kalbos ir ne visos žilos galvos. Ne visos dainos, ne visos rožės ir ne visas grožis. Gyvensi ir mylėsi gal tik tai, ką širdimi palietęs supratai…