Aš pabūsiu lietum, kai tau širdį skaudės, kad galėčiau nuplaut dalį tavo rimties. Ateisiu, tik lauk, jei ir niekas nekvies, tau atnešiu lietaus ir truputį nakties.

Noriu gyventi, tikėti, mylėti. Noriu užmiršti, ką reiškia kentėti. Trokštu svajones matyti realybėj.

Šią gražią progą noriu padėkoti, kad esi, nes man iš tiesų tai labai daug reiškia. Labai tikiuosi, kad ir toliau taip pat sėkmingai būsi mano gyvenime. Būtent to, gana egoistiškai ir norėčiau Tau palinkėti.

Meilė-skaudus dalykas, meilė-beprotiškai graži, su meile teks ir tau kovoti, nes nemylėti negali. Su šv. Valentino diena.

Meilė-ne rudenio lapas, ne alyvos žiedelis trapus, jei ją galima skinti ir mesti ant tako, ji ne ta, kurios ieško žmogus.

Krinta baltos snaigės lyg pūkai, švelniai prisiglaudęs “myliu” pasakei Ir staiga nuleki.. “pasivyk” šauki Balto sniego gniužtę į mane meti. Aš tave vejuosi, blaškosi širdis Ką jaučiu svajose, lūpos pasakys Paveju, sugaunu, ir apkabinu. Mylimą ir jauną prie širdies glaudžiu Ir balta alėja, einam mes vieni Lūpos susilieja meilės bučiny.

Kai rytmetinė saulė pateka nuo rūko, o visą grožį gaubia dar rasa. Aš tau, mažuti, atnešu ant rankų, meilę tyrą, kurios viduj:tik tu ir aš..

Tu neliūdėk, nes aš šalia. O kai manęs nėra, yra žvaigždė kuri tau spindi! Todėl šypsokis, nes niekada nebūni viena!

Kai švelnios lūpos karštų bučinių tik geis.. Kai noras mylėti ir būti mylimam be proto daug ką reikš.. Sakyk, kad myli tu karštai mane Ir aš surasiu vietos savo širdyje..

Tu manes mylėt nenori, tau mano meilė svetima, mylėk, brangusis ką tik nori, bet aš mylėsiu tik tave..