Kalėdų stebūklas… Sutemų gniūžtes į langus mėto Kas jisai, tas keistas juokdarys? Aš prašau, kad Dievas jam padėtų,- Jis tikriausiai taip ir padarys ,- Kad lėtai per visą naktį snigtų, O ryte pragystų vyturys. Aš prašau, kad Meilė nepaliktų ,- Ji tikriausiai taip ir padarys ,- O Kalėdų žvaigždės neužgestų, Ir languos spindetų žiburys. Aš prašau, kad mus Viltis surastų – Ji...

MYLIU, MYLĖJAU IR MYLĖSIU. TAVE, AŠ VIENĄ VISADA. TIKĖK MANIM IR AŠ TAVIM TIKĖSIU. TE BUS TA MEILĖ AMŽINA.

Ne vardas puošia žmogų, o žmogus vardą, todėl Tavo vardas pats gražiausias. Su gražiausiomis vardinėmis! Ačiū skaitytojai Marijai už gražų atsiųstą sveikinimą.

Naujieji – tai pradžia Tad lai būna jie Jums laimingi, džiaugsmingi…, Nešantys sėkmę gyvenimo kėly Ir begalinį džiaugsmą pilkoje kasdienybėje.

Netikėk vėju – jis pažada ir negrįžta.. Netikėk žiogų daina – ji per daug nerūpestinga. Netikėk medžių žydėjimu – jis laikinas ir trumpas. Tikėk meile, draugyste, tikėk tuo kas amžina!

Mėnulis pašvietė pro langą Į tavo spindinčias akis, Tau savo širdį dovanoju.. Tešviečia ji tau per naktis!!

Tu mano gyvenimo saulė, Tu mano gyvenimo zvaigždėtas dangus, Nieks mūsų išskirti negali, Nes Tu man brangiausias žmogus…

Tikėk, kad vietoj stovi saulė. Tikėk, kad žvaigždės – ne liepsna. Tikėk jog tiesa – tai apgaulė, Bet mano meilė Tau – amžina!!!

Myliu tave labai labai. Te išsipildo mūs sapnai. Sapnai visi visi visi, Ten kur mes lakstome basi.

Aš atbėgau tam, kad pasakyčiau tai, ka tu ir taip senai žinai Noriu, kad žinotum: aš mylėjau, tebemyliu ir žadu mylėti amžinai.