Jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui Jūsų širdys sujungtos vienai laimei kurti Todėl visų dienų ir metų bėgyje, Jūs saugokit viens kitą, kaip didžiausią turtą Ir eikite per žemę tiesūs ir laimingi, Neklupdami prieš audrą, nelinkdami prieš vėją, Tegul takuos obels žiedai Jums sninga, Tegul kelius Jums spinduliais nusėja… Ir saugokite židinį bendros ugnies, Kad vėjai svetimi...

Tegul ant Jūsų bendro tako žiedai gražiausi pražydės, O sutuoktuvių proga linkim Abiem daug laimės didelės…

Vestuvių proga norėčiau palinkėti, kad niekada negestų meilės ir laimės liepsna, kad džiaugsmas lydėtų visuose bendro gyvenimo keliuose. Liki sveikas mielas Tėti, Išeinu aš iš namų. Man laimužės palinkėki Ir daug saulėtų dienų. Tau dėkoju aš už viską, Iš visos, visos širdies. Ką likimas šiandien lėmė To jau niekas nepakeis. Liki sveikas, išvažiuoju Iš mielų, gimtų namų, Pasitikti...

Tiktai žiedus, tiktai saulės spindulius namo parneškit Tik džiaugsmą dovanokit viens kitam. Juk sunku surasti laimę, O prarasti … O prarasti šimtą kart lengviau.

O dviese juk geriau, Ir saulę šviečia maloniau, Ir gėlės žydi skaisčiau. Bet dviese ir sunkiau - Gyventi reikia jau už du, Kentėt ir džiaugtis vėl kartu.

Nuo šiol per pusę duonos riekę, Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau, Lai negandos už vartų pasilieka, Juk žmogų vienišą užpult lengviau. O mes kartu! Mes drąsus, mes laimingi Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau, Dvi upės dvigubai gilesne vaga užia, Du o du takai, į platų kelią susilieja.

Ateina toks laikas – lakštingaloms suokti, žiedams ir jausmams sužydėti. Ateina toks metas – mylėti ir tuoktis Ir dviem savo lizdą sudėti. Mes jums palinkėsim – darnos, atidumo Ir visad viens kitą paremti. Kasdien ir tada, kai užgriūtų sunkumai Vieningai ir taikiai gyventi. Tegu neužgesta jaukūs žiburėlis Šeimos židiny ir namuos Ir meilės tyros tenetemdo šešėliai Dabar...

Dvi širdys kaip viena lai plaka, Tenedreba audroj ir vėjy, Suraskite į laimę taką, - Drauge žigiuodami, Jaunieji!

O dviese juk geriau, Ir saulė šviečia maloniau, Ir gėlės žydi daug skaičiau. Bet dviese ir sunkiau - Gyventi reikia jau už du, Kentėt ir d0iaugtis vėl kartu.

Mamyte, ar prisimeni, kai augau aš ant tavo kelių, Kaip mus darželyje baltieji jazminai ! Tiesa tada Tu nesumerkdavai akelių, Ir verkiančią dainomis raminai. Ir laime mums tada žydėjo dienos, Ir džiaugsmą nešė brestantys javai. Ir nežinojau aš, kas liūdesys per vienas Nes visad mama būdavai linksma. Dabar ruduo. Ir medžių krenta lapai Ir jazminai baltieji nepražys. Ir aš žinau brangi Mamyte, Jaunystės...