Kol mes neužaugam, mes niekada nežinom, ar bent pilnai įsivaizduojam, koks nuostabus yra Tėtis – geras, išmintingas. Mes paprasčiausiai diena iš dienos priimam tai, ką jis aukoja dėl mūsų, nes mus myli. Bet kai mes užaugam ir pagaliau suprantam, kiek daug iš tikrųjų jo meilė reiškė, ir koks rūpestingas jis buvo. Ir visa tai Tau, Tėti, tai grįžta su linkėjimais, kurių tu nusipelnei....

Ačiū Tau, Tėveli, už jaunystę mūsų, Už polėkį, laimingasias dienas, Už meilę, kurią gavome iš Jūsų, Už viską dėkojame mes iš širdies.

Plaukuose jau sužvilgo sidabras, Bet tai nieko – gražesnis tapai. Tavo meilės šypsnių paliesti Dideli juk užaugom vaikai. Aš už daug ką turiu tau dėkoti: Ir už meilę, kurią man davei, Ir už tai, kad išmokei šypsotis, Ir už tai, kad beslystant laikei. Galiu prie kojų tavų atsiklaupti, Tavo ranką laikyti delne, Tiktai viena, Tėveli, manęs neišmokei- Kaip dėkoti nežinome Tau.

O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją, O, kaip norėčiau saulę tau delnuos atnešt, Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve, Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest.

Tėve, tėtuk, tėveli, tegul Tavo gyvenimas būna ilgas ir giedras, tegul tavo gerose akyse šviečia tik laimės žiburėliai. Su Tėvo diena.

Tėvų namai – brangiausias lizdas, Švenčiausia Žemėje vieta. Tegul likimo nuožmūs vėjai Čia neužklysta niekada.

Tegul tėveliams mylimiesiems Bus šilta ir jauku namuos, Tegul dar šimtą laimės metų Raiba gegulė iškukuos.

Tavo rankos jau pavargo, O gilios akys surimtejo, Su manim turėjai vargo, Padėkoti aš norėjau.