Mokėkit gimti kas dieną, kas sekundę Ir savyje išsaugoti kitus, Tegul pro šalį dienos nepradunda, Te jos ilgesnės būna už metus..

Kai paukščiai gers dangaus žydrynės gaivą,- Mylėkit vienas kitą. Kai viesulai ims siausti Ir negandom dangus pajuos,- Laikykit vienas kitą. Kai laiko rūdys bandys pagraužti Jūsų meilę,- Matykit vienas kitą. Kai džiaugsmas degs, Ar skausmas maus Jums širdį,- Girdėkit veinas kitą.

Jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui Jūsų širdis sujungtos vienai laimei kurti Todėl visų dienų ir metų bėgyje, Jūs saugokit viens kitą, kaip didžiausią turtą Ir eikite per žemę tiesūs ir laimingi, Neklupdami prieš audrą, nelinkdami prieš vėją, Tegul takuos obels žiedai Jums sninga, Tegul kelius Jums spinduliais nusėja… Ir saugokite židinį bendros ugnies, Kad vėjai svetimi...

Nuo šiol per pusę duonos riekę, Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau, Lai negandos už vartų pasilieka, Juk žmogų vienišą užpult lengviau. O mes kartu! Mes drąsūs, mes laimingi Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau, Dvi upės dvigubai gilesnę vagą ūžia, Du o du takai, į platų kelią susilieja.

Paimki ilgesį, kaip kūdikį nuo rankų Palieski lūpas bučiniu švelniu, Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą Būt viens kitam ir broliu ir draugu, Ir iškentėti viską ir suprasti, Paguost viens kitą, kai labai sunku. Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą, Mūs plaukus laikas sidabru papuoš. Brangusis būkime...

Tegul ant jūsų bendro kelio Žiedai gražiausi pražydės. O sutuoktuvių proga linkim abiems Jums laimės didelės Tegul vienos širdies plakimą Kita širdis visad išgirs. Jeigu jau suvedė likimas Tegul jau niekad neišskirs.

Į tolumas nueina žmonės, Kitiems kelius pramindami O meilės kelias, jis kiekvieno kitas, Ir jį tik pats surast gali. Sunku , oi būna!Daužo kojas Ir širdį akmenys pikti. O reikia eiti neparpuolant Ir draugą saugojant kely. Gyvenkite abu kaip žmonės, Nesusmulkėję, dideli. Tegul vaikų vaikai iš Jūsų pasimokys, Gyvenime suklysti negali. Nuneškit meilės trapų žiedą Lig pat senatvės, lig gilios. Šypsokitės...

Jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui, Jūsų širdys sujungtos vienai laimei kurti. Todėl visų dienų ir metų bėgyje, Jūs saugokit viens kitą kaip didžiausią turtą. Ir eikite per žemę tiesūs ir laimingi, Neklupdami prieš audrą, nelinkdami prieš vėją, Tegul takuos obels žiedai Jums sninga, Tegul kelius Jums spinduliais nusėja… Ir saugokite židinį bendros ugnies, Kad vėjai svetimi...

Pasukot šiandien jūs į naują kelią, kur pilna džiaugsmo ir liūdesio dienų, bet nieks užtemdyti negali dviejų galingų mylinčių širdžių. Tas kelias ilgas ir į priekį šauks jus. Jūs eisite ilgai labai ilgai.., o kai bus liūdna nuotaika praskaidrins mažų vaikučių švelnūs ir linksmi balsai. Linkiu, kad niekad neišblėstų jūsų mylinčių širdžių ugnis,kad niekad neužgestų jūsų...

Mylėkite viens kitą iš širdies, Ir gelbėkite, ir ginkite viens kitą. Tiktai išėję į gyvenimo kelius, Jūs neužmirškit šito krašto. Kuriam užsiauginote sparnus, Kuriam pažinot meilės raštą. Ir neužmirškit jūs šitų žmonių Kurie Jums laimės ir sėkmės linkėjo, Kurie Jums širdį nešė dovanų Ir į svajas įpynė Nemuno vėją. Mes linkime mylėt tvirtai viens kitą, Ir drąsiai žengti...