Policininkas sulaikė vairuotoją už greičio viršijimą. -Aš priverstas jus nubausti,-pareiške jis. -Bet juk aš važiavau š0km/h greičiu,- teisinasi sulaikytasis. -Pone, jus švilpėte 90km/h greičiu. -Prisiekiu visais šventaisiais: aš neviršijau greičio! Ka, jūs netikite mano garbės žodžiu? Čia atsiveria mašinos durelės ir vairuotojo žmona sako: -Kai mano vyras išgeria, su juo gincčtis...

Egzamino metu vienas profesorius paklausė, kur yra širdis. Studentas atsakė: – Krūtinės ląstoje. – Nieku paistymas,- susiraukė profesorius. – Kaip galima sėsti prie egzaminų stalo, nežinant, kad širdis yra širdies maišelyje. – Atsiprašau, pone profesoriau,- nenorėjo nusileisti studentas.- Jeigu manęs kas nors paklaustų, kur jus šiuo metu esate, kaip aš turėčiau atsakyti:...

Kartą gėrė vilkas, zuikis ir vežlys. Begerdami pastebėjo, jog jau nebėra ko gerti. Reikia dar atnešti. Kuriam eiti? Nutarta pasiųsti vežlį. Tas išėjo. Vilkas ir zuikis laukia. -Gal pinigus pragere ir guli kur nors griovyje išvirtčs-samprotauja laukiantieji. šalimais pasigirsta vėžlio balsas: -Jeigu šaipysites, tai visai neisiu! Pakelkime taures už tai, kad ant šio stalo nepritruktų gerimų...

Bendrabučio kambaryje miega po vieną pirmo, antro, trečio, ketvirto ir penkto kurso studentai. Suskamba žadintuvas. Pirmakursis pašoka ir sako: – Vyručiai, kelkitės, eime į paskaitas. Antrakursis, apsiversdamas ant kito šono, suniurna: – Pakvaišai, ar ką? – Miegokim. Trečiakursis paprieštarauja: – Ko čia miegoti, eime alučio nusipirkti. Ketvirtakursis: – Ka čia alučio,...

Studentiškas tostas už tėvus: – Už tuos, kurie mano, kad mes čia mokomės…?

Galima turėti daug pinigų, bet jie neatneš laimės. Už pinigus galima nusipirkti lovą, bet ne jos šilumą. Už pinigus galima nusipirkti žmogu, bet ne jo meilę. Tad linkiu, kad jus turėtumėte ir pinigų, ir laimės, ir šilumos, ir meiles!

Sudužusios šukės paviršiun išplaukia, Sudužusi meilė nugrimzta dugnan. Pakelkime tosta už meilę be šukių, Už tai, kad išplauktų svajonių žiedai.

Kuo skiriasi realybė nuo pasakos? Pasaka – kai jaunikaitis veda varlę, o ji po vestuvių tampa karalaite. Realybe – kai veda karalaitę, o paaiškeja, jog ji lovoje besanti šalta varlė. Pakelkime taures už tai, kad mūsų gyvenimas būtų panašus į pasaką.

Išgerkime už mūsų žmonas ir meilužes ir už tai kad jos niekada nesusitiktų.

Degtinė – mūsų priešas, bet kas sakė, kad mes bijome priešų?